išpaistėti — tr. 1. išplepėti kitiems: Jam nereikia to sakyt, jis galia išpaistėt Antš. 2. paistant, sapaliojant pasakyti, išpranašauti: Žmonės kartais išpaista teisybę Antš. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; sup … Dictionary of the Lithuanian Language
nupaistėti — žr. 1 nupaistyti 1: Tu kartais niekus nupaisti Vr. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; supaistėti … Dictionary of the Lithuanian Language
papaistėti — žr. 1 papaistyti: Ir papaista, būdavo, niekus, ale nesijuokdavo iš jos Kp. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; supaistėti … Dictionary of the Lithuanian Language
supaistėti — tr. susapalioti: Tu per miegus kažin ką supaistėjai (neaiškiai sukalbėjai) Slm. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; supaistėti … Dictionary of the Lithuanian Language